Taigi, Marie Kondo knygoje žadama supažindinti su japonišku menu tvarkytis. Autorė pristatoma kaip moteris, nuo penkerių pradėjusi skaityti žurnalus šeimininkėms, o šiuo metu sėkmingai plėtojanti namų tvarkymo verslą Japonijoje. Taigi, yra sukaupusi tikrai nemažą patirties bagažą ir galinti pasidalinti ne tik savo, bet ir kitų žmonių, savo klientų, patirtimi.
Iš esmės knyga “Tvarkingų namų stebuklas” vadovaujasi gerai žinoma taisykle – kas jūsų galvoje, tas ir ant darbo stalo, arba susitvarkyk ir tavo gyvenimas pasikeis. Taigi, tai ne tik praktiškų patarimų vadovas, bet ir tam tikrą gyvenimo filosofiją pristatanti knyga. Šios filosofijos esmė – atsikratyti poreikio savo aplinkoje kaupti nereikalingus daiktus, kurie yra ne kas kitas kaip atspindys to, kas dedasi mūsų sieloje. Daiktų gausa mūsų aplinkoje parodo kiek esame prisirišę prie tam tikrų atsiminimų, stereotipų, savęs pačių praeities įvaizdžių, kurie trukdo sustoti, išgirsti save ir savo tikruosius poreikius.
Mano pačios namuose jau prieš keletą mėnesių (nepaisant gana neseniai įvykusio kraustymosi, kuris savaime puikiai paskatina atsikratyti susikaupusių nereikalingų daiktų) nusirito tvarkymosi ir daiktų išmetimo banga. Šį pokyti įkvėpė savo turiniu panaši F. Jay knyga “Laimė turėti mažiau”, kurios autorė amerikietė taip pat dalinasi ne tik patarimais kaip sutvarkyti namus ir nustoti kaupti daiktus, bet siekia ir įkvėpti paprastesniam ir lengvesniam gyvenimo būdui. Taigi, nors jau kurį laiką atidžiai stebiu ir atsirenku į namus patenkančius naujus daiktus, buvo smalsu sužinoti ką naujo pasiūlys japoniškas menas tvarkytis.
Priešingai nei didžioji dalis iki šiol girdėtų gyvenimo būdo keitimo patarimų, Marie Kondo siūlo – nesitvarkykite po truputį, įsisavinkite kelis paprastus principus ir sutvarkykite visus namus iš karto. Pati skeptiškai žiūriu į didelius pokyčius per naktį, kadangi dažniausiai jie būna laikini. Todėl dėl šio esminio patarimo abejojau ir galiausiai taip ir nebuvau įtikinta. Vis tik, jei tai būtų pirmoji mano perskaityta panašaus pobūdžio knyga, nesiryžčiau perversmui namuose per dieną, o imčiausi po truputį tvarkyti atskiras erdves. Dar vienas pagrindinių patarimų, kurio niekaip nesiryžčiau pritaikyti – viską namuose laikyti vertikaliai. Taip, viską: dokumentus, virtuvės rakandus, drabužius ir net pėdkelnes.
Kalbant apie kitus esminius namų tvarkymo principus pateiktus knygoje, autorė siūlo pasielgti labai paprastai – pasilikti tik tuos daiktus, kurie kelia džiaugsmą. Mane taip pat ypač sužavėjo paprasta ir geniali visų netvarkingų žmonių klasifikacija: juos galima suskirstyti į tuos, kurie negali nieko išmesti, negali pasidėti daiktų į jų vietas ir mišrus tipas. Išspręskite šias dvi problemas ir jūsų namai taps tvarkingi savaime.
Nors dėl anksčiau minėtų priežasčių ši knyga mano namuose perversmo nesukūrė ir pilnų šiukšlių maišų iš namų netempiau (ką kaip rezultatą žada Marie Kondo), tačiau keletą praktiškų patarimų, kurių šioje knygoje gausu sau pritaikiau:
- Neperkelti drabužių nešiojamų viešumoje, prie tų, kuriuos vilkime namuose – taip tik sukuriame pretekstą neišmesti nereikalingų daiktų ir greičiausiai jų toliau sėkmingai nevilkėsime. Taip pat atsakingai perleisti drabužius kitiems žmonėms: taip kad jie gautų daiktus iš jūsų tik jei jie iš tiesų reikalingi, o ne todėl, kad jaustų pareigą tai padaryti.
- Auksinė taisyklė rūšiuojant popierius – išmeskite viską. Gerai, knygoje yra pateikta išlygų dėl svarbių dokumentų, bet principas labai geras. Iš mano namų, pavyzdžiui, iškeliavo visos prietaisų naudojimo instrukcijos.
- Prasmę turi ne pačios knygos, o jų turinys – padrąsinimas nelaikyti namuose perskaitytų knygų. Kitas patarimas labai aktualus man, perkančiai knygas į priekį – geriausias laikas paimti knygą į rankas, kai ji atsiduria jūsų rankose.Labiausiai man patikusi mintis, galinti palengvinti daiktų, keliančių tam tikrus sentimentus iškeliavimą iš namų: Turite vertinti ne prisiminimus, o žmogų, kuriuo tapote išgyvenę visas patirtis. Gyvenamoji erdvė turi būti skirta žmogui, kuriuo tampame dabar, o ne tam, kuriuo kažkada buvome.
Kodėl skaityti? Jei namuose turite daug daiktų ir sunkiai sekasi juos kontroliuoti. Jei namai nuolat netvarkingi ir juose jaučiate “daiktų triukšmą” (taip egzistuoja ir toks) ir juose sunku pailsėti. Turite per daug drabužių, nieko nerandate spintoje ir nuolat neturite ką apsirengti. Knyga tikrai turėtų įkvėpti pokyčiams.
Kodėl neskaityti? Jei jūs kaip ir aš jau esate susipažinę su minimalistinio gyvenimo filosofija, nieko per daug naujo galite ir nesužinoti. Jei rinktumėtės skaityti vieną iš dviejų knygų “Tvarkingų namų stebuklas” ar “Laimė turėti mažiau”, tikrai rekomenduočiau pastarąją. Jei japoniško interjero minimalizmas jums kelia siaubą ir simpatiją labiau kelia kažkas panašaus į Žilvino Grigaičio namus, taip pat neskaitykite.
Jūs rašote „Marie Kondo siūlo – nesitvarkykite po truputį, įsisavinkite kelis paprastus principus ir sutvarkykite visus namus iš karto. […] Vis tik, jei tai būtų pirmoji mano perskaityta panašaus pobūdžio knyga, nesiryžčiau perversmui namuose per dieną, o imčiausi po truputį tvarkyti atskiras erdves.“
Ar jūs bent skaitėte knygą? Aš tai dariau prieš kelis metus, bet iki šiol puikiai pamenu, jog Marie siūlo tvarkyti atskiras daiktų grupes (drabužiai, knygos, virtuvės rakandai etc.), o ne viską iš karto. Ir tam tvarkymuisi skirti plius minus pusę metų (kiekvieno tvarkymosi ritmas skirtingas), nes dideli pokyčiai neįvyksta per vieną naktį.
Susidaro įspūdis, kad apžvalgą parašėte nebent pervertusi knygą. Bet tikrai ne ją perskaičiusi.