Kaip buvo gera trumpam pasinerti į Marcel Proust pasaulį ir gauti tik tai kas geriausia – išgrynintas mintis, be tradiciškai labai ilgo ir plataus teksto. Apie skaitymą visų pirma man pasirodė lyg Svano pusėje ištrauka. Abiejuose kūriniuose autorius daug kalba apie savo vaikystės patirtis ir atsiminimus, pirmuosius stiprius aplinkos ir literatūros sukeltus įspūdžius. Galvoju, kad ši trumputė knygelė būtų puiki pradžia pažinčiai su autoriumi ir proga jį “pasimatuoti”. Galbūt taptų tramplinu į Prarasto laiko beieškant?

Net jei ir ne, Apie skaitymą bus įdomi ir artima visiems, kurie augo skaitydami. Ne šiaip karts nuo karto paimdami knygą į rankas, tačiau labai anksti pajutę knygoms aistrą. Kai negali sulaukti pamokų ar vakarienės pabaigos, tos minutės, kai vėl galėsi pasinerti į kitą pasaulį. Vėliau autorius prieina prie labai daug peno apmąstymams teikiančių minčių apie tai, kas nutinka tokiam vaikui suaugus – kodėl ir kokiu tikslu iš tiesų mes skaitome? 

„Kiek skaitymas mums tampa įšventinimu, kurio stebuklingi raktai mūsų sielos gelmėse atveria duris į buveines, kur nebūtume niekaip sugebėję patekti, tiek mūsų gyvenime jis vaidina išganingą vaidmenį.“