Didžiausias nusivylimas – Praktinis požiūris į ajurvedą visai nebuvo praktiškas. Slapčia tikėjausi, kad kažkas parašė knygą apie tai, kaip senovės Indijoje apie žmogaus sveikatą sukauptą informaciją integruoti į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą. Deja, čia tik ta pati šimtmečiais nuo statistinio žmogaus gyvenimo būdo nutolusi ajurveda, su begale naujų sąvokų, procesų, bei kūno dalių pavadinimų sanskrito kalba. Gera žinia ta, kad nors mano protui vangiai sekėsi priimti šioje knygoje pateiktą informaciją, visvien atgaivinau primirštą tradiciją dieną pradėti prieš porą metų jogos pamokose išmoktu ryto pasveikinimu. Kartu atėjo įkvėpimas gerti daugiau vandens, valgyti sveiko maisto ir truputį anksčiau keltis. 

Ši knyga paremta labai įdomia teorija, kuri teigia, kad žmogaus gyvenimo kelias yra nulemtas ankstyvosios vaikystės patirčių. Toks scenarijus labai mažai kinta laikui bėgant ir tiek tuomet, jei žmogus imasi sąmoningų ir aktyvių pastangų jį keisti. Taigi, Scenarijai, kuriais gyvena žmonės yra pagalba pažvelgti į save iš šalies, paieškoti kas mūsų elgesyje yra natūralu, sava ir teikia naudą, o kas yra tiesiog vaikystėje neteisingai išmokėtos pamokos, trukdančios mums laimingai gyventi. Tiesa, iš karto reikėtų paminėti, kad knyga nėra slystanti paviršiumi ir ją reikėtų rinktis tik nebijant nerti giliau į psichologijos mokslą. 

Mano įspūdžiai įveikus šią knygą dvejopi. Trisdešimt milijonų žodžių siunčiamai žinutei nedvejodama skirčiau aukščiausią įvertinimą. Apie ją sužinoti ir suvokti tikrai svarbu visiems tėvams. Autorė įtikina, kad be galo svarbu kalbėti su mažais vaikais ir pataria, kaip tai daryti, kad būtų kuo daugiau naudos. Bet štai formai turėčiau rimtų priekaištų. Mano nuomone, tos grynos, tikrai naudingos informacijos čia yra ne tiek jau ir daug. O gan didelė dalis knygos primena studento pastangas pasiekti reikiamą spaudos ženklų kiekį. 

Puiki puiki knyga. Šia tema skaičiau jau tikrai nemažai ir drąsiais galiu pasakyti kad Ramūs tėvai, laimingi vaikai užims garbingą poziciją tarp lyderių. Man atrodo, kad joje galima rasti tarsi susistemintą informaciją iš kitų, man įspūdį palikusių knygų. O čia viskas taip patogiai sudėta į vieną leidinį. Jei kas manęs paklaustų ką skaityti pradedant domėtis prieraišiąja tevyste tikrai rekomenduočiau šitą.

Aš nuoširdžiai tikiu, kad įmanoma užauginti vaiką be fizinio ir psichologinio smurto, nuolat pakelto tono ir bausmių. Kartu svajoju, kad tokios knygos kaip ši pasiektų kuo daugiau tėvų, kurie taip nemano. Jei ir nepakeistų jų nuostatų kardinaliai, gal bent padėtų įsileisti tokią mintį, sukurtų erdvės apmąstymams. Kaip parašyta knygos pirmajame puslapyje: