Koks didelis kontrastas tarp dviejų skaitytų Samantos Schweblin kūrinių. Prieraišumo laisvė atėmė žadą, o štai Stiklo akys – smarkiai nuvylė. Matyti, kad ryšio tarp žmonių tema autorei artima. Apie tai dažniausiai smagu skaityti ir man. Deja, šiame kūrinyje santykiai tarp nepažįstamų, futuristinio žaislo sujungtų žmonių, praplaukė paviršiumi. O didžiausiu trūkumu man pasirodė visiškai neįtikinama kūrinio koncepcija.
Pamaniau, kaip simboliška, kad knyga nugarėlės lyginama su Margaret Atwood Tarnaitės pasakojimu. Perskaičius pastarąją liko panašus jausmas – aš nepatikėjau šių pasaulio realumu – man pritrūko argumentų, kaip tai galėtų būti įmanoma. Mačiau palyginimų su Black Mirror – Mano vertinimu serialas kur kas stipresnis ir kapsto nepalyginamai giliau.
Knygos juodraštis?
Man atrodo, kad knygą po pirmo užrašymo kažkas išplėšė iš autorės ir išleido per prievartą. Gal ir būtų potencialo, jei nebūtų bandoma trumputėje knygoje aprėpti tiek daug skirtingų personažų ir jų gyvenimų. Taip pat būtų neprošal suteikti daugiau racijos išmaniu žaislų – kentukių, konceptui.
Skaitant Stiklo akys negalėjau įsijausti. Galvoje nuolat sukosi klausimai – kodėl? Man pasirodė super kvaila bandyti įtikinti žmones, kad kažkas įsileistų į namus žaislą (už savo pinigus), kurį valdytų kitas žmogus. Bet koks žmogus pasaulyje. O kitas sutiktų leisti savo brangų laiką tokiam žaislui valdyti (irgi už savo pinigus) – važinėti po svetimus namus ir žiūrėti į baldų kojas, „bendrauti“ su savo šeimininku be galimybės atsakyti.
Suprask esame ateityje, technologiškai pažangiame pasaulyje, kur atsekti lokaciją ir įvairius duomenis ir atvaizdus panaudoti blogiems tikslams turėtų būti kur kas lengviau nei dabar. Duomenų apsauga ir griežtėjantys reikalavimai? Samanta Schweblin sako – negirdėjau.
Negebėjimas palaikyti ryšio su kitu
Pagrindinė Stiklo akys žinutė man pasirodė bandymas įkasti žmonijai – mes nemokame ar mokame vis mažiau, palaikyti ryšį su kitu. Tą turėtų atskleisti žaislų pavyzdys, išsijungiančių visam laikui, vienam iš kontaktų to panorėjus.
Dar labai ryškus momentas yra autorės peršama idėja yra tai, kad žmonės susidūrę su tokio pobūdžio prietaisu, o galbūt su plintančiomis naujų technologijų siūlomomis galimybėmis apskritai, būtų linkę anksčiau ar vėliau pademonstruoti savo tamsiąją pusę.
Kodėl skaityti? Jei norite lengvo ir keistoko skaitinio, vienam ar dviem vakarams. Jei domitės ryšio su žmonėmis temomis, tamsiąja technologijų pažangos puse.
Kodėl neskaityti? Nors knygos idėja apie žmonių ryšio problemas įdomi, kūrinys man pasirodė neišbaigtas, ir nelabai įtikinamas.
