Jei būtų mano valia, šią knygą privalomai dalintų visiems jaunavedžiams. Tai tikrai turėtų teigiamai paveikti skyrybų ir santykiais nusivylusių porų skaičių. Pasirodo, galima nugyventi kelis dešimtmečius santuokoje ir nesuprasti, kas yra ne taip ir kodėl vienas ar abu sutuoktiniai jaučiasi nemylimi. Tuo tarpu genialus atsakymas kaip visuomet slypi paprastume. Taip gali nutikti todėl, kad kiekvienas meilę rodo jam suprantamu ir priimtiniausiu būdu, dažniausiai tokiu, kokiu meilės ženklų norėtų sulaukti pats. O kas jei partneriai kalba skirtingomis meilės kalbomis ir tokiu būdu “nesusišneka”? Ir nors abu myli ir meilę savaip stengiasi parodyti, abu jaučiasi nusivylę.

Ar gali būti tėvystė per daug atsakinga? Galvoju aš, skaitydama šią knygą, o šalia manęs mano vos kelių dienų amžiaus džiaugsmas. Na bet kaip sakoma roges ruošk žiemą. Taigi, mokausi atsakingos tėvystės su dar viena knyga.

Šios knygos autorė Jūratė Bortkevičienė yra kasmetinės konferencijos tokiu pačiu pavadinimu organizatorė. Kol kas dalyvauti neteko, bet labai gali būti kad teks ateityje. Knygoje tėvystės iššūkiai aptariami iš įvairių pusių, atsisakant nuoseklaus dėstymo pagal amžiaus tarpsnius – greičiau pristatant atskirus, dažniausiai problemų keliančius aspektus – pykčio priepuolius, drausminimą, pritapimą darželyje, brolių ir seserų santykius ir pan.

Jau kurį laiką nekantravau perskaityti šią knygą, kadangi nereikalingų daiktų atsikratymas ir judėjimas link minimalesnės namų erdvės pastaruoju metu yra mane dominanti tema. Ne paslaptis, kad japonai yra puikiai įvaldę šį meną. Tradicinio japonų interjero esmė – kiekvienas į namus įžengus matomas daiktas gerai apgalvotas, na o didžioji dalis jų saugomi nuo pašalinių akių. Priešingai nei dažno lietuvio interjeras, kuris pasižymi ne tik daiktų gausa, bet ir jų eksponavimu.

Taigi, Marie Kondo knygoje žadama supažindinti su japonišku menu tvarkytis. Autorė pristatoma kaip moteris, nuo penkerių pradėjusi skaityti žurnalus šeimininkėms, o šiuo metu sėkmingai plėtojanti namų tvarkymo verslą Japonijoje. Taigi, yra sukaupusi tikrai nemažą patirties bagažą ir galinti pasidalinti ne tik savo, bet ir kitų žmonių, savo klientų, patirtimi.

Iš esmės knyga “Tvarkingų namų stebuklas” vadovaujasi gerai žinoma taisykle – kas jūsų galvoje, tas ir ant darbo stalo, arba susitvarkyk ir tavo gyvenimas pasikeis. Taigi, tai ne tik praktiškų patarimų vadovas, bet ir tam tikrą gyvenimo filosofiją pristatanti knyga. Šios filosofijos esmė – atsikratyti poreikio savo aplinkoje kaupti nereikalingus daiktus, kurie yra ne kas kitas kaip atspindys to, kas dedasi mūsų sieloje. Daiktų gausa mūsų aplinkoje parodo kiek esame prisirišę prie tam tikrų atsiminimų, stereotipų, savęs pačių praeities įvaizdžių, kurie trukdo sustoti, išgirsti save ir savo tikruosius poreikius.

“Tėvystė užsiėmimas visam gyvenimui” – šioje knygoje rašo vaikų psichologė Aušra Kurienė. Šiai minčiai visiškai pritariu ir dar pridėčiau, kad užsiėmimas prasideda dar gerokai prieš tampant tėvais.

Pati netrukus tapsiu mama (tiksliau save jau tokia laikau, nors didžioji diena dar priešaky) ir šiam “užsiėmimui” ruošiuosi labai atsakingai. Priklausau žmonių tipui, kuris lengviausiai mokosi skaitant, todėl, nors ir lankiausi įvairiose būsimiems tėvams skirtose paskaitose, geriausiai jaučiuosi kuomet informacija mane pasiekia rašytine forma. Nenuostabu, kad sužinojusi, kad tapsiu mama pasinėriau į įvairių patarimų knygų ir žinynų pasaulį. Išmokau daug apie nėštumo eigą, kūdikio raidos etapus, kasdienius poreikius, priežiūrą ir daug kitų praktiškų dalykų.

Prisisotinusi praktiškų žinių, priėjau prie šiek tiek platesnio pobūdžio literatūros, o kartu ir artėjančio iššūkio esmės – nors ir labai svarbu tinkamai atliepti ir tenkinti kūdikio poreikius, svarbiausias tėvų tikslas turėtų būti užauginti laimingą vaiką ir žmogų. Taigi, nors mintį dalintis įspūdžiais apie perskaitytas knygas brandinau kurį laiką, tik perskaičius šią knygą pajutau, kad ji pagaliau galėtų būti įdomi platesnei auditorijai, o ne tik besilaukiančioms mamoms.